- gobuklis
- gobùklis, -ė smob. (2) gobšas, gobšuolis, nerėpa: Kurs nepriėda, nei prigeria, nei jam ko gana, tas gobùklis J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
gobūkšlis — gobūkšlis, ė smob. (1), gobùkšlis (2) žr. gobuklis: Tas tikras gobūkšlis Yl. Duok ir man kokį saldainį, gobūkšli! Žd. Tas pats nutinka su gobukšliais arkliais, kurie labai greitai pašarą ryna rš … Dictionary of the Lithuanian Language